Nuo gegužės 18 d. leista veikti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėms. Tai reiškia, kad mažųjų ugdymas galės būti organizuojamas ne tik nuotoliniu būdu, bet ir įstaigose. Svarbu tai, kad, siekiant užtikrinti saugią aplinką ir vaikams, ir įstaigų personalui, bus privaloma laikytis nustatytų infekcijos plitimo prevencijos reikalavimų.
Tuo tikslu sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Aurelijus Veryga patvirtino būtinąsias sąlygas ikimokyklinio ir priešmokyklinio vaikų ugdymo organizavimui.
Numatyta, kad vaikus, kurie serga lėtinėmis ligomis arba gyvena kartu su rizikos grupėms priklausančiais žmonėmis, ir toliau bus rekomenduojama ugdyti namuose. Be to, net jei vaikas sveikas, jį leisti į ugdymo įstaigą nebus privaloma – tėvai galės jį ir toliau prižiūrėti namuose.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančios įstaigos, organizuodamos savo darbą, privalės laikytis nustatytų reikalavimų:
1. maksimaliai laikytis grupių izoliacijos principo: vaikai nuolat lanko tą pačią grupę, grupės veikla vykdoma taip, kad būtų išvengta skirtingas grupes lankančių vaikų kontakto tiek patalpose, kuriose teikiamos ugdymo paslaugos, tiek lauke; skirtingose grupėse dirbančių darbuotojų kontaktas ribojamas, jei jo išvengti neįmanoma, ribojamas kontakto laikas, išlaikomas saugus atstumas;
2. vaikai maitinami grupės patalpose. Jei tokių sąlygų nėra ir valgoma bendroje salėje, joje vienu metu gali valgyti tik vienos grupės vaikai pagal iš anksto parengtą grafiką, o po kiekvienos grupės patalpa išvėdinama ir išvaloma. Maitinimas švediško stalo principu, kai maistą įsideda patys vaikai, neorganizuojamas;
3. užtikrinama, kad nebūtų organizuojamos bendros veiklos kelioms vaikų grupėms;
4. rekomenduojama švietimo pagalbos specialistams dirbti nuotoliniu būdu. Jei organizuojamos kontaktinės konsultacijos, jos turi būti teikiamos individualiai arba vienu metu dirbama tik su tos pačios grupės vaikais. Konsultacijų metu turi būti vengiama fizinio kontakto, po kiekvienos konsultacijos patalpos išvėdinamos ir nuvalomi dažnai liečiami paviršiai;
5. užtikrinama, kad šalia įėjimų į patalpas būtų galimybės rankų dezinfekcijai, atlydintieji vaikus privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones;
6. užtikrinamas visų priimamų į įstaigą vaikų sveikatos būklės vertinimas. Vaikai, kuriems pasireiškia karščiavimas (37,3 laipsnių ir daugiau), kurie turi ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (pavyzdžiui, sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas) ar kitų požymių, negali būti priimami į darželį;
7. darbuotojai, vykdantys vaikų priėmimą į įstaigą, turi dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones;
8. užtikrinama, kad įstaigoje dirba tik darbuotojai, neturintys ūmių viršutinių kvėpavimo ligų takų ir kitų užkrečiamų ligų požymių. Atvykus į darbą, jiems matuojama temperatūra;
9. rekomenduojama, kad tiesiogiai su vaikais nedirbtų darbuotojai, priklausantys rizikos grupei (vyresnio nei 60 m. amžiaus asmenys ir (arba) sergantys lėtinėmis ligomis; draudžiama dirbti darbuotojams, esantiems saviizoliacijoje, išskyrus dirbančius nuotoliniu būdu;
10. užtikrinamos tinkamos sąlygos darbuotojų ir vaikų rankų higienai (praustuvėse tiekiamas šiltas ir šaltas vanduo, prie praustuvių patiekiama skysto muilo);
11. kriauklės ir kiti sanitariniai mazgai, kuriais naudojasi kelios vaikų grupės, dezinfekuojami kiekvieną kartą jais pasinaudojus vienam vaikui;
12. ugdymo paslaugų teikimo patalpos išvėdinamos prieš atvykstant vaikams ir ne rečiau kaip 2 kartus per dieną.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja
Alma Finagėjevienė
Europos kalbų dieną mokykloje paminėjome tam skirtomis pamokomis devintoje ir dešimtoje klasėje. Jų tikslas – skatinti mokinius mokytis gimtosios ir užsienio kalbų, puoselėti kultūrų įvairovę. Pamokų pradžioje mokiniai gavo užduotis rasti informacijos, kada pradėta minėti Europos kalbų diena, kokie jos tikslai, kokių kalbų šeimų esama Senajame žemyne. Gavę užduočių lapus, mokiniai gilinosi į indoeuropiečių šeimos kalbų šakas, jų paplitimą Europoje, prisiminė svarbiausias tarptautinio bendravimo kalbas. Daug dėmesio skirta gimtajai lietuvių kalbai, jos vietai ir išsaugojimo problemoms daugiakalbėje Europoje. Gramatikos užduotyse patarlės, aforizmai, žymių žmonių sentencijos akcentavo kalbos svarbą ir vertę asmens ir visos tautos gyvenime. Nes „kalba – visų didysis, pačios tautos pasistatytasis paminklas“ (J. Balčikonis).
